Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2018

Pólland kaupir bandarķskt Patriot-eldflaugavarnarkerfi

Pólland undirritar Patriot kaupsamning

Mynd: Reuters: Pólski varnarmįlarįšherrann, Mariusz Blaszczak, undirritar Patriot-kaupsaming viš Bandarķkin

****

Andrzej Duda forseti Póllands hefur undirritaš stęrsta vopnakaupasamning Póllands nokkru sinni. Um er aš ręša Patriot eldflaugavarnarkerfi sem kostar 475 milljarša króna. Kerfiš mun snśa aš Rśsslandi. Pólland hefur veriš aš byggja upp landvarnir sķnar frį žvķ aš žaš komst undan tortķmandi hernįmi Sovétrķkjanna, sem varaši ķ 44 įr, eftir fyrst aš hafa veriš hernumiš og eyšilagt af Žjóšverjum ķ 7 įr. Bandarķska varnarmįlarįšuneytiš samžykkti ķ nóvember vopnasölu til Póllands fyrir aš minnsta kosti 1050 milljarša króna į nęstu įrum. Žetta er fyrsti hlutinn. Nęsti hluti veršur stękkun į Patriot-eldflaugavarnarkerfinu įsamt 360-grįšu ratsjįrkerfi. Yfirmašur pólska hersins, Leszek Surawski, segir aš meš žessu sé Pólland aš fęrast nęr fyrsta flokks landvörnum og verši hér meš sterkari hluti NATO-vęngsins sem snżr austur. Rśmenķa įkvaš einnig ķ nóvember aš festa kaup į Patriot-eldflaugavarnarkerfinu, sem alls sex NATO-rķki hafa. Pólland er eitt af žremur NATO-rķkjum Evrópu sem uppfylla sįttmįlabundnar fjįrframlags-skyldur sķnar viš NATO. Hin rķkin eru Bretland og Rśmenķa. Tvö önnur evrópsk NATO-rķki teljast vera nįlęgt žvķ aš uppfylla skuldbindingar sķnar. Žau eru: Eistland og Grikkland

Sama dag, en hinum megin landamęra Póllands ķ vestri, gįfu žżskar stofnanir śt leyfi fyrir nżrri gaslögn į milli Rśsslands og Žżskalands. Hśn aušveldar Rśsslandi aš hertaka Śkraķnu og Pólland, ef til žess skyldi koma. Lögnin liggur um Eystrasalt og gefur Žżskalandi kost į aš žrķfast vestan viš pólskan varnarmśr, žó svo aš Pólland og Śkraķna séu undir rśssneskri įrįs. Orkuleišslan kyndir upp tilvistarįhęttu fyrir Pólland. Pólsk yfiröld hafa gagnrżnt Žżskaland haršlega fyrir aš haga mįlum sér ķ hag į žennan hįtt, en Póllandi og Śkraķnu višvarandi ķ óhag

Breska innanrķkisrįšuneytiš er nś aš hefjast handa viš aš endurskoša dvalarleyfi 700 rśssneskra aušmanna sem leyft var aš bśsetja sig ķ fjįrfestingaskyni ķ Bretlandi į įrunum fyrir 2015, uppfylltu žeir kröfur um minnst tveggja milljón punda fjįrfestingar ķ landinu. Bretar eru nś aš yfirgefa Evrópusambandiš og lögsögu žess

Ķ dag er Evrópusambandiš į lķfi vegna annarra. Žaš lifir į nįš annarra ķ flestum efnum. Žaš hefur ekki žį eftirspurn sem žarf til aš geta lifaš ķ hagsęld og öryggi. Hagsęld veršur ESB aš sękja til višskiptavina fyrir utan sambandiš og veltir žaš žar meš efnahagslegum byršum yfir į ašra ķ formi eigin višskiptahagnašar, sem til veršur meš žvķ aš ašrir eru lįtnir sitja uppi meš mikinn višskiptahalla. Žżskaland er verst ķ žessum efnum. Žaš er meš stęrsta višskiptahagnaš nokkurs rķkis ķ heiminum og er žaš fyrst og fremst vegna gengisfölsunar og innvortis gengisfellinga gagnvart žeim rķkjum sem eru ķ handjįrnušu gengisfyrirkomulagi viš žaš (evran). Evrópusambandiš hefur ekki orku til aš halda hita į fólki og fyrirtękjum landanna gangandi. Rśssland sér sambandinu fyrir orku aš miklu leyti. Evrópusambandiš getur heldur ekki variš og verndaš lķf borgarana og eigur žeirra gegn ógnum utan frį, og heldur ekki gegn ógnum sem koma innan frį og svo žeim ógnum sem illa grunduš tilvist sjįlfs Evrópusambandsins skapar

Dagar Evrópusambandsins eru nś brįtt taldir, žvķ enginn baš um žaš nema fįmenn elķta og nokkrir falskir žżskir fręšimenn, sem tölušu žjóšrķkin miskunnarlaust nišur sem göfugar stofnanir į sjötta įratug sķšustu aldar, ķ einmitt žeim rśstum sem žżsk heimspeki žeirra hafši komiš til leišar. Hefur sambandiš nś skapaš svo margar hęttur og grafiš undan velmegun, öryggi og friši ķ įlfunni aš rķkin eru hętt aš taka mark į Evrópusambandinu vegna skašsemi žess. Nś er svo komiš aš afkastiš af eignarhlutum ķ 500 stęrstu fyrirtękjum evrusvęšis į sķšustu 12 mįnušum, er mķnus eitt prósent. Helmingur tekna žessara 500 stęrstu fyrirtękja evrusvęšis koma frį löndum utan myntsvęšisins og eru ķ Bandarķkjadölum, sem undirstrikar ašeins fįrįnleika og gagnsleysi evrunnar sem myntar. Hefur evran eftir ašeins 17 įr ķ umferš žrżst mörgum evru-löndum fram aš brśn žjóšargjaldžrots. Sum žeirra eru svo veikluš og sködduš aš óvķst er aš žau lifi af įn žess aš fara ķ naušsynlegt žjóšargjaldžrot

****

Myndband: Rick Wakeman flytur ķ einleik hluta verks sķns Leyndardómar Snęfellsjökuls, sem samiš er ķ kringum samnefnda sögu Jules Verne. Žetta verk hans var į sķnum tķma frumflutt og hljóšritaš į tónleikum meš Sinfónķuhljómsveit Lundśna og Enska kammerkórnum įriš 1974. Rick Wakeman styšur śtgöngu Bretlands śr Evrópusambandinu. Hér er eitt stuš ķ višbót meš Wakeman, og svo hér ķ Lincoln dómkirkjunni

Fyrri fęrsla

Hvaš stżrir Rśsslandi - og Bretlandi ?


Hvaš stżrir Rśsslandi - og Bretlandi ?

Ulysses S. Grant

Mynd: Ulysses S. Grant (U.S. Grant); hermašur og forseti. Vinstrisinnašir sagnfręšingar reyndu sķšar aš skrifa žennan Repśblikana nišur og nęstum śt śr sögunni, en tókst žaš ekki. Žeir eru enn gulir og gręnir af öfund. Demókratar eignušust aldrei neinn eins og Grant og geta lķklega aldrei, žvķ žeir eru nęstum alltaf į rangri hliš mikilvęgra mįla og oršnir alžjóšlegir žręlahaldarar ķ dag; glóbalistar

****

Tyrkjaveldiš (Ottoman-heimsveldiš) féll saman ķ lok Fyrri heimsstyrjaldar. Bretland, Frakkland og Rśssland deildu herfanginu upp ķ lönd - og landamęri žeirra snérust um olķu

Žegar U.S. Grant, hershöfšingi Lincolns forseta, lét af embętti sem einn mikilvęgasti mašur ķ sögu Bandarķkjanna og einn besti forseti žeirra, sem hinn įtjįndi, žį fór hann ķ heimsreisu og varš um leiš fyrsti forseti Bandarķkjanna sem heimsótti Jerśsalem,- stašinn sem Lincoln dreymdi um aš komast til, en komst ekki. Žį var borgin aš žrotum komin, sagši Grant, og aš mestu rśstir einar eftir aš hafa veriš undir og ķ umsjį Tyrkjaveldis hundraš sinnum of lengi. Ķbśarnir voru žį oršnir ašeins um 20 žśsund manns og rétt helmingur žeirra voru Gyšingar. Allt var ķ nišurnķšslu sagši Grant. Žetta var 1869. Ķ dag er Ķsrael, ķ umsjį Gyšinga, einn veršmętasti blettur jarškringlunnar, meš eigin geimferšastofnun og alles

Stuttu sķšar byrja Vesturlönd aš fara af kolum og yfir į olķu, en himnarķki heldur aš sjįlfsögšu įfram aš keyra į réttlętinu einu saman, eins og žaš hefur alltaf gert. Frķšarrįšstefnan ķ Parķs 1919 gekk aš miklu leyti śt į aš draga landamęri Miš-Austurlanda upp į nż, upp śr rśstum Tyrkjaveldis. En įšur en til rįšstefnunnar kom höfšu Bretar, Frakkar og Rśssar mótaš pólitķskar stefnur sķnar ķ žessum heimshluta meš tilliti til olķu, sem žį var nżfundin og var aš finnast ķ hreint ofbošslegum męli. Žaš fór žó svo aš Rśssar komust ekki į Frišarrįšstefnuna ķ Parķs. En danski sendiherrann ķ Moskvu komst žó žangaš, viš illan leik, og reyndi aš segja rįšstefnugestum frį žvķ sem var aš gerast ķ Rśsslandi. Enginn trśši honum. En žaš var samt uggur ķ mönnum - og stašan enn órįšin, hvaš varšaši framtķš Rśsslands

Bretar, Frakkar og Rśssar erfa sem sagt fall Tyrkjaveldis. Hinn išnvęddi heimur er aš fara śr kolum yfir į olķu. Svo kemur Sķšari heimsstyrjöldin sem hįš er į olķu. Og olķuverš fellur sķšan nišur ķ einn dal og sautjįn sent ķ febrśar 1946, aš styrjöld lokinni, tunnan

Viš tekur lįgt olķuverš og žar af leišandi miklar hörmungar ķ Sovétrķkjunum, alveg fram til Yom Kippur strķšsins 1973. En žį byrjar hagur Sovétrķkjanna heldur betur aš vęnkast, žvķ žį, jį žį, nota arabķsku olķurķkin olķu sem vopn į Vesturlönd ķ fyrsta sinn. Žį settu žau vestręnu rķkin sem studdu Ķsrael ķ olķubann og tóku efnahag Vesturlanda hįlstaki. Žarna lifnaši heldur betur yfir Leonid Brezhnev-genginu ķ Kreml, žvķ olķuverš rauk frį 10 dölum tunnan og upp ķ 110 dali į nęstu 12 įrum (į 2013 veršlagi). Žarna var Sovétrķkjunum loksins gert kleift aš kaupa sér inn stóran hluta heimsins. Gekk sovéski olķuišnašurinn svo vel aš Brezhnev-gengiš réšst inn ķ Afganistan į hundheišinni sovéskri jólabensķngjöf 1979

Og ķ kjölfar Yom Kippur lifnaši heldur betur yfir Bandarķkjamönnum lķka, en žó į dapurlegum nótum. Žeir geršu sér žį ķ fyrsta sinn fyllilega ljóst mikilvęgi breska arfsins sem žeir höfšu erft. Žeir uršu aš gerast verndari Sįdi Arabķu, fyrst aš Bretland, sem fór nęstum žvķ meš sig ķ žrot til varnar hinum sišmenntaša heimi, gat ekki lengur sinnt hlutverkinu sem verndari olķubirgša Vesturlanda. Bandarķkin uršu aš taka aš sér verndarhlutverkiš sem įšur var į breskum höndum og gęta olķubirgša Vesturlanda ķ Arabķu. Og žaš geršu žeir. Bandarķkin vöršu žęr gegn Sovétrķkinu. Vöršu žęr gegn Klerkaveldi Ķran. Og vöršu žęr gegn Saddam Hussein - og aftur

Aftur yfir til sovétrķkjanna: En svo tók aš halla undan sovéskum gullfęti olķunnar, žvķ olķuverš byrjaši aš falla snemma įrs 1982 og hélt įfram aš falla -nęstum įn aflįts- nęstu 17 įrin. Į žvķ tķmabili hrundu Sovétrķkin eins og spilaborg. Fyrst dó Brezhnev og getulaus Andropov tók viš. Sķšan dó hann og žį tók getulaus Chernenko viš og dó ķ hvelli. Svo kom vesalings Gorbachev og fśttaši Sovétrķkjunum af į 38 dölum tunnan, įriš 1991. Og žį kom svo Boris Yeltsin keyrandi į vodka til hörmungarvalda žvķ olķuveršiš var komiš nišur ķ 28 dali tunnan og Rśssland aš brasa saman sem rķki. Žaš er svo ekki fyrr en Pśtķn kemst til valda aš um einhver veruleg völd er aš fįst, žvķ hann er svo heppinn aš olķuveriš hafši byrjaš aš hękka -eins og hjį Brezhnev- įrinu įšur, eša 1998. Pśtķn rķšur svo į hękkandi olķuverši sem veitir honum sķaukin völd fram til įrsins 2012 og hann réšst inn ķ Georgķu og meira til, frį og meš 8. įgśst 2008 (en Medevev var svo lįtinn taka samdrįttinn ķ olķuverši 2009 til 2013). Žegar svo Pśtķn mętir aftur ķ vinnuna įriš 2012, žį er olķuveriš byrjaš aš falla śr 118 dölum tunnan og žaš hélt įfram aš falla nišur 28 dali tunnan 2016. Rśssland er žvķ komiš ķ įlķka stöšu og ķ ašdraganda falls Sovétrķkjanna. Žurrkur er hrošalegur ķ rśssneska rķkissjóšnum

En svo gerist žaš įriš 2016 aš Bretland įkvešur aš yfirgefa Evrópusambandiš. Bretland hafši gengiš ķ Evrópusambandiš įriš 1972 til aš sundra žvķ innanfrį. Žaš tókst įgętlega og svo fór, aš įriš 2016 sżnist Bretlandi žannig vera komiš, aš betur gangi aš stśta restinni af Evrópusambandinu utan frį. Og žaš er žaš sem viš sjįum ķ dag. Blekiš er meira aš segja varla byrjaš aš žorna į nżjum varnarsamningi Bretlands og Póllands - og engin flothęf skip verša žvķ byggš ķ Stettin fyrir nein ESB-rķki. Deilum vér ķ sundur sundur og drottnum. Žetta! er gaman

Pśtķn potar śr austri ķ Vesturlönd og Bretland leišir pot Pśtķns meš jarškapli įfram beint yfir ķ ESB. Žar fęr ESB eins konar endastuš frį Bretlandi ķ gegnum kapal sem ętti ekki aš vera til, en er žaš samt. Sprikla svokölluš yfirvöld Evrópusambandsins nś kjarnaklofin į žriggja fasa kapli breska heimsveldisins, sem telur Bandarķkin lķka. Og žaš styttist ķ aš Žżskaland bregšist reglubundiš viš og hefji žann vķgbśnaš sem Trump kallar svo į. Og žį flżr restin af meginlandinu öskrandi burtu śr žrotabśi ESB. Svo hlęgja Bretar, Rśssar og Bandarķkjamenn saman um leiš og Tyrkland breišir śr sé upp Balkanskagann į nż, en sem er ekki ķ Evrópu, eins og ESB tilkynnti umheiminum žegar žaš hentaši žvķ. En veršur žaš žį svo? Mun žį Balkansagi ekki skyndilega tilheyra Evrópu į nż? Ég bara spyr

Flest ķ sambandi viš olķubirgšir Vesturlanda ķ Arabķu er nś bśiš mįl. Arabķa hefur misst olķuvopniš į Vesturlönd, vegna tękniframfara ķ U.S.-landi Grants. Žaš vopn er nś ašeins hęgt aš nota til aš koma tķmabundnum veršhękkunum ķ kring. Og žaš vopn verša Rśssar helst aš komast yfir sem fyrst, žvķ annars er Rśssland bśiš aš vera. Hvaš skyldi nś Sįdķ ętla aš gera fyrst aš hiš bandarķska vogarstangarafl žeirra er aš hverfa svona hratt?

Pota ég žvķ og pota - og gengur žaš bara ansi vel .... pota ég og pota

 

Hreyfimynd 18 žśsund hestafla: Borgar(a)lķna Donalds J. Trump - į bandarķskum dķsil. Hver skrišdreki vegur 65 tonn. Į sex mįnušum flutti bandarķski herinn 12 milljón tonn hergagna til varnar olķubirgšum Arabķurķkja - hinum megin į hnettinum. Žau eru eina rķki jaršar sem fęrt er um slķkar ašgeršir, hvar sem er, hvenęr sem er

****

Fyrri fęrsla

Ķsrael višurkennir aš hafa grandaš kjarnorkuvopnasmķši Sżrlands 2007


Ķsrael višurkennir aš hafa grandaš kjarnorkuvopnasmķši Sżrlands 2007

Kvikmynd: Upptaka Ķsraelshers

Ķ gęr višurkenndi varnarmįlarįšuneyti Ķsraels ķ fyrsta sinn opinberlega aš hafa grandaš kjarnorkuvopna-smķšastöš Sżrlands ķ september 2007. Žį ašgerš framkvęmdi Ķsraelsher fyrir rśmlega tķu įrum sķšan og sammęltust Ķsraelar og Bandarķkjamenn um aš halda ašgeršinni leyndri. En ķ gęr kom svo stašfesting frį Ķsraelsmönnum um aš žaš sem marga grunaši, var einmitt rétt. Ekki mörgum įrum sķšar var landsvęšiš sem um ręšir, komiš ķ hendur Rķkis ķslam. Kjarnorkuvopnasmķšastöšin ķ Sżrlandi var byggš meš ašstoš Noršur-Kóreu og geislavirku efnunum var siglt žašan um borš ķ skipum Noršur-Kóreu. Grunsemdir Ķsraelsmanna vöknušu žegar skipsfarmar frį Noršur-Kóreu komu til uppskipunar ķ Sżrlandi og nįšist uppskipunin į mynd. Og svo stuttu sķšar žegar lķkkistur śr blżi tóku aš berast til Sżrlands frį Noršur-Kóreu. En žar höfšu Sżlendingar veriš aš störfum viš įętlunina og lent ķ jįrnbrautarslysi meš farminn, sem leiddi til žess aš farsķmasamband vķša ķ Noršur-Kóreu var bannaš ķ nokkur įr, žvķ aškoman aš slysstaš var svo hrošaleg

Ein af įstęšunum fyrir žvķ aš rķkisstjórn og her Sżrlands tókst aš halda kjarnorkuvopnaprógramminu leyndu svo lengi, er talin vera sś aš öll samskipti sem vöršušu įętlunina fóru fram bréfleišis meš sérstökum sendibošum, og aš henni var haldiš ķ einangrun frį öšrum žįttum herstjórnarinnar. Žarna munaši mjóu žvķ stöšin var nęstum fullgerš og tilbśin til vinnslu er Ķsraelsmenn lögšu hana ķ rśst ķ september 2007

Leišangur Ķsraelshers hóst eftir aš hermenn hans höfšu laumast į stašinn ķ Sżrlandi, tekiš jaršvegssżni og aflaš naušsynlegra upplżsinga į jöršu nišri. Flogiš var svo lįgt upp Kżpurflóann, austur inn yfir land og inn ķ tķmabundiš blindaša loftrżmisgęslu Tyrklands og Sżrlands og sprengjunum sķšan varpaš frį nokkrum sérbśnum og žunghlöšnum orrustužotum Ķsraelsmanna, sem lęšst höfšu lįgt yfir jöršu aš skotmarkinu. Aš ašgerš lokinni var rķkisstjórn Tyrklands upplżst um mįliš og bešin afsökunar į žeim hluta leišangursins sem lį um lögsögu žess. Ķ jśnķ 1981 lagši Ķsraelsher einnig kjarnorkuvopnavinnslu Saddams Hussein ķ Ķrak ķ rśst meš sviparši ašgerš, sem nefnd var Opera

Ofsóknir į hendur Gyšingum hafa įržśsundum saman veriš hrošalega svęsnar og illar. Ķ ašdraganda, undir, og ķ kjölfar Helfararinnar meinušu Bretar Gyšingum aš flżja til žess forna landssvęšis Gyšinga ķ Ķsrael sem Bandarķkin, Bretland, Frakkland, Ķtalķa og Pįfagaršur höfšu lagt blessun sķna yfir meš Balfour-yfirlżsingunni. Bretar brutu einhliša anda žess samkomulags meš žvķ aš meina Gyšingum aš flżja žar inn, en sem var einmitt tilgangurinn meš yfirlżsingunni. Žaš geršu Bretar af geopólitķskum orsökum žvķ olķusvęšin sem Bretar uršu aš hafa ašgang aš, lįgu einmitt į įhrifasvęši Araba, og žį reyndu Bretar aš styggja ekki, žvķ žannig ömurleg var stašan ķ heiminum žį. Gyšingum var žvķ haldiš śti frį žvķ lķfsnaušsynlega rżmi sem žeir höfšu fengiš śthlutaš til aš draga andann ķ

Į alžingi Ķslendinga fara nś fram sķšustu Gyšingaofsóknirnar į nżrri tķmum. Žar skal mannorš Ķslands og Ķslendinga allra lagt ķ rśst meš stjórnmįlum sem ašeins er hęgt aš flokka nišur ķ sķšasta endann af öllum. Žaš var ekki heilastappa Framsóknarmanna, Pķrata, Vinstri-gręnna og Flokks hreina fólksins sem lagši grunninn aš Vesturlöndum. Žaš gerši Gamla testamenti Gyšinga. Viš eigum Gyšingum žvķ óendanlega mikiš aš žakka. Og žęr žakkir ber aš sżna ķ verki, en ekki meš heilastöšvun į Alžingi Ķslendinga og endametrum bölvašrar borgarstjórnar vinstri-manna Reykjavķkur

Engir ašrir ķ heiminum munu hafa fyrir žvķ aš standa vörš um lķf Gyšinga en Gyšingar sjįlfir. Hefšu žeir veriš fullvalda og vopnašir, žį hefši Helförin aldrei getaš fariš fram. En pennastrik vesalinga geta einnig veriš öflug drįpsvopn. Žau strik eigum viš alls ekki aš skaffa slęmum öflum

Krękja: Hinn gleymdi sannleikur um Balfour-yfirlżsinguna (Mosaic)

Tilgįtu-heimildarmynd um ašgeršina ķ Sżrlandi (YouTube)

Fyrri fęrsla

Angela Merkel kom skrķšandi til Póllands


Angela Merkel kom skrķšandi til Póllands

Fyrir kosningar lét hśn höggin dynja į Póllandi. Og ef Pólland vęri į evrum žį vęri komin krķsa ķ peningamįl landsins. En svo er ekki, žökk sé sjįlfstęšri mynt Póllands

En svo komu žżskar kosningar og žar tók žaš kanslarann heila esb-pólitķska mišöld aš mynda nżja rķkisstjórn. Žar lafir persóna hennar nś į tķu atkvęša meirihluta ķ kanslaraembętti. Žaš var žvķ lįgreist Merkel meš blauta pśšurdós ķ vasa sem kom til Póllands į fyrsta erlenda stoppi hennar sem endurkjörin, ef litiš er burt frį Lotharinga-ferš hennar į bišstofuna ķ Parķs

En hvaš er hśn aš gera til Póllands? Jś hśn vonast til aš Weimar-žrennan geti veitt henni pólitķskt vogarstangarafl gegn žżska mišflóttaaflinu sem er aš tęta Evrópusambandiš ķ tętlur. Hśn vonast til aš žrennan -Frakkland, Žżskaland og Pólland- geti oršiš vettvangur fyrir pólitķskan stušning viš UHU-lķmtśbuna sem hśn er aš reyna kreista sķšustu endurlķfgunartilraunina į Evrópusambandinu upp śr. Vonast er til aš Pólland geti kallaš önnur rķki Austur-Evrópu meš ķ örvęntingar-hoppiš ofan į lķmtśbunni

Ekkert land ķ Evrópu er eins hįš Evrópusambandinu og Žżskaland. Hinn svokallaši "innri-markašur" er efnahagslegt einka öryggis- og nżlendusvęši Žżskalands (e. buffer-zone). Įn žess er efnahagur Žżskalands bśinn aš vera, žvķ žaš veršmętasta sem til er į Vesturlöndum ķ dag er eftirspurn. Hana hefur Žżskaland alls ekki

Žaš hefur žó ekki enn fķsaš inn hjį Merkel aš Pólland, en ekki Žżskaland, er į leiš aš verša nż-mikilvęgasta rķki meginalands Evrópu. Sį skilningur kemur sķšar, meš flugpóstinum frį Washington, žvķ talandi hausar Žżskalands segjast geta samžykkt Rśssland upp aš landamęrum Póllands. Og svo er žaš Nord-stream leišslan sem keisari Merkel er vel hugsanlega aš kveikja ķ Śkraķnu meš og žar meš Póllandi lķka

Mįnudaginn 25. aprķl 2005 sagši Vladķmķr Pśtķn aš hrun Sovétrķkjanna hefši veriš "stęrsta pólitķska katastrófa 20. aldarinnar". Žessi fyrrverandi agent KGB sagši žetta ķ įvarpi til žingsins. Og žaš er ekki tilviljun aš žessi forseti Rśsslands skuli hafa komiš śr röšum KGB-manna. Rśsslandi hefur alltaf veriš haldiš saman meš žannig "öryggis-apparati". Ekkert annaš afl en leyndur og ljós terror getur haldiš Rśsslandi saman sem rķki

Hvaš hugsar mašur sem sér fall Sovétrķkjanna sem stęrstu pólitķsku katastrófu 20. aldarinnar. Jį žaš er nś žaš. En ef forseti Rśsslands héti ekki Pśtķn ķ dag, žį héti hann bara öšru nafni, en Rśssland vęri samt alveg eins; ž.e. Rśssland, byggt į rśssneskum hefšum

Fyrri fęrsla

ESB hefur žrjį daga til aš foršast višskiptastrķš


ESB hefur žrjį daga til aš foršast višskiptastrķš

Donald Trump er žessa dagana aš hlusta į vol og vęl sendinefndar Žżskalands meš Brussel-hatta į höfšunum ķ betliferš til Washington. Óšir hattarar ESB hafa nś žrjį daga til aš komast hjį višskiptastrķši viš Bandarķki Noršur-Amerķku

Žżskaland er meš 9 prósent af landsframleišslu ķ višskiptahagnaš viš umheiminn. Žaš er stęrsti hagnašur ķ heiminum ķ krónum og aurum tališ og klafi į bęši heiminum sem og öšrum esb-rķkjum, og langt fyrir ofan žaš sem sįttmįlar esb heimila. Nema į Rśsslandi. Žar er smį śtflutningsplśs fyrir Rśssland vegna rśssnesku orkunnar sem Žżskaland er algerlega hįš. En śtflutningur Žżskalands til Rśsslands hefur samt og žrįtt fyrir svo kölluš "höft" vaxiš svo aš hann er nś į pari viš žaš sem var įriš 2007. Žessi śtflutningur Žżskalands til Rśsslands tryggir aš sérhver samstaša Žżskalands meš Stóra-Bretlandi og Bandarķkjunum er ašeins ķ orši, en ekki į borši. Enda er rśmur meirihluti Žjóšverja hlynntur frekari nįlgun Žżskalands viš Rśssland, į sama tķma og 82 prósent Žjóšverja hręšast Donald Trump, en ašeins 44 prósent segjast hręšast Pśtķn hinn Góša

Ef ESB gengst ekki aš tollaįformum Trumps į stįl og įl og žrengingum aš Kķna, žį skellir hann tollum į alla bķlaframleišslu ESB-rķkjanna. Og ef Donald Trump į yfirhöfuš aš skoša hinn afar slęma mįlstaš ESB-landanna, žį žurfa žau fyrst aš leggja skothelda įętlun į boršiš fyrir framan hann, yfir hvernig žau sem NATO-rķki ętla aš męta NATO-sįttmįla-skuldbindingum sķnum um aš žau leggi tvö prósent af landsframleišslunni af mörkum til varnamįla. Bandarķkin borga 70-75 prósent af varnarśtgjöldum NATO, en meginland Evrópu nęstum ekkert

Žetta geta ESB-rķkin aušvitaš ekki, žvķ žau eru ófullvalda efnahagslegir krypplingar og fęru ķ žrot ef žau ęttu aš verja sig sjįlf. En kannski Rśssland geti ašstošaš Žżskaland viš aš klęša sig ķ svona eins og einn drullusokk eša svo. Hver veit. Hver veit hvenęr Žżskaland tryllist į tollunum og reiknar sig aftur austur. Svar: žaš veit enginn

Žeir sem trśa ekki eiturefnaįrįs upp į Rśssland, eru annaš hvort meš hlįtursgaslögn ķ heilann eša sjį sżnir, žó svo aš rjśkandi sannanir skorti. Žaš er bara ein įstęša fyrir žvķ aš Vladķmķr Pśtķn er forseti Rśsslands nśna; 1a. hann er hvorki vęskill aš nafni Mikhail Sergeyevich Gorbachev, né 1b. volęšingurinn Boris Nikolayevich Yeltsin. Pśtķn er žaš sem menn óttast. Og žess vegna er hann einmitt forseti Rśsslands. Hann er žaš sem rśssneska fólkiš óskar sér; Varšstöšumašur Rśsslands sem menn taka mark į. Fjórar innrįsir śr vestri gleymast ekki svo hratt. Rśssland er ekki hvaša rķki sem er og veršur žaš aldrei. Žaš veršur aldrei eins og menn ķ vestri óska sér aš žaš sé. Eins gott er aš horfast ķ augu viš žį stašreynd og standa sig į veršinum gagnvart Rśsslandi, žvķ annars fer illa. Žeir einu sem stašiš geta žį vakt eru Bandarķkin, saman meš vissum löndum Austur-Evrópu

En eins og er, hefur Rśssland ašeins efni į lyklaboršs-ašgeršum, hersżningu ķ Sżrlandi og pólitķskum pśšurdósamat. Ef olķuveršiš hefši ekki hruniš, žį hefši Rśssland nś žegar haft efni į Śkraķnu. En efnahagsstašan nśna er sś, aš žaš er rétt svo aš Rśssland hefur efni į aš nišurgreiša olķuna til Hvķta-Rśsslands um 2,5 milljarša dali į įri, undir heimsmarkašsverš. Og meira aš segja rśssneskt dagblaš kvartar yfir žvķ "tekjutapi" rśssneska rķkisins

Fyrri fęrsla

Spįi Sjįlfstęšisflokknum 34 prósent fylgis ķ nęstu kosningum


Spįi Sjįlfstęšisflokknum 34 prósent fylgis ķ nęstu kosningum

Upptaka ķ gęr: Įvarp formanns hefst į tķundu mķnśtu

****

Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins er settur. Bjarni Benediktsson, leištogi flokksins, setti fundinn ķ gęr og krafšist įframhaldandi fulls og óskerts fullveldis Ķslands, stundvķsi og aga. Ferming og fullfermi Ķslands er ķ gangi. Hśn stendur yfir og bįt Bjarna veršur ekki ruggaš. Hann kemur heill til hafnar og landar fullfermi ķ nęstu kosningum, vegna žess aš ašgįt var höfš ķ nęrveru afla. Stašfast og meš varkįrni siglir hann fullfermi Sjįlfstęšisstefnunnar ķ land. Rugg er ekkert, žvķ žungt er haldiš um stżriš og stefnufesta į stķminu skilar aflanum heim

 

Įfram meš róšurinn kęru Sjįlfstęšismenn. Róiš Ķslandi heim!

 

Fįlkamerki Sjįlfstęšisflokksins

Happafley Ķslands: Sjįlfstęšisflokkurinn

****

 

Fyrri fęrsla

Hver er munurinn į višbrögšum Bretlands og Berlķn-Brussel viš efnavopnaįrįs?


Hver er munurinn į višbrögšum Bretlands og Berlķn-Brussel viš efnavopnaįrįs?

Stutta svariš er; gas og orka. Bretland er ekki hįš Rśsslandi ķ orkumįlum. Berlķn-Brussel er hįš Rśsslandi ķ orkumįlum

Lengra svariš er žaš; aš Lundśnir lķta öšrum augum į Moskvu en Berlķn-Brussel, vegna žess aš Lundśnir nota ekki sama kķkirinn į utanrķkismįlin og žann sem meginlandiš notar. Kķkir meginlandsins er blindur į öšru auganu gagnvart Moskvu į mešan kķkirinn ķ Lundśnum sér hlutina meš bįšum augum, ž.e. eins og žeir eru

Lundśnir sjį žaš sama ķ kķkinum og Washington sér nś, eša frį og meš 2008, žegar heimurinn sem bśinn var til 1945 og 1991, hrundi til grunna og Moskva byrjaši aš flęša śt yfir landamęri sķn. Nokkuš sem stjórnarskrį Gamla testamentis Biblķu Vesturlanda bannar. Og sem merkilegt nokk geršist žegar Rśssland flęddi inn ķ Georgķu ašeins fjórum vikum įšur en banki Lehmansbręšra féll og hélt Vesturlöndum uppteknum viš hrun alžjóšavęšingar og Evrópusambands. Žar samstilltust utanrķkismįla-sjónaukar engilsaxneskra manna og eru samstilltir enn

Lincoln forseti gefur Grant hershöfšingja fyrirmęli

London ętlar ekki aš sökkva til botns meš Evrópusambandinu og Donald J. Trump er kominn ķ staš glóballar ķ Hvķta hśsiš og hefur kveikt žar į glóšarperum Edisons aftur. Žašan koma nś glóbellir fljśgandi śt um gluggana, meš glóbalista-merkiš žrykkt fast į afturendann, meš žrus prenttękni Trumps. Utanrķkisrįšherra Tillerson kom śt um noršurgluggann ķ fyrradag og žrķr ašrir glóbellir komu upp um skorsteininn sem Lincoln notaši įšur en Grant hershöfšingi, standandi viš hinn sama arin, en žį forseti, gerši žį skyssu įriš 1871 aš óska Žżskalandi til hamingju meš vegferšina upp į "veginn til lżšręšis", en sem endaši hins vegar meš engu lżšręši, heldur meš 150 milljón manna lķkhśsi meginlands Evrópu, undir lśmskum formerkjum stjórnarfarslegrar alręšisįstar, žar sem stjórnmįlin eru žjóšnżtt, eins og žegar hefur gerst ķ Evrópusambandi og Rśsslandi. Hin, aš žvķ er viršist, erfšafręšilega arfleiš stór-meginlands Evrópu og rugludalla žess ķ "stjórnmįla-vķsindum" viršist vera oršin óafturkallanleg stökkbreyting į Evrópu, sem er nęst minnsta heimsįlfa veraldar og skagi śt śr tröllauknu meginlandi Rśsslands

En Skotar kusu sem betur fer aš halda afturendanum į Bretlandi lokušum og Lundśnir žurfa žvķ ekki aš óttast um lķf sitt vegna samninga Skota viš glötun śr austri. Slķka samninga geta Skotar ekki gert svo lengi sem Bretland er stjórnarfarslegt heimsveldi Anglo-American-arfleišar Ķhaldsmanna. Og svona til aš kilta forvitni žeirra sem eitthvaš muna, žį geršu Stóra-Bretland og Pólland meš sér varnarsamning um sķšustu jól kristinna manna, eftir aš DJT hafši blessaš Varsjį og tekiš sér sęti undir Hamrinum. Ķ leišinni og til frekari śtskżringar er hęgt aš geta žess aš Kanada fęr aš vera sjįlfstętt rķki vegna žess aš afturendinn į žvķ er lokašur meš Monró śr ķs. Annars vęri žaš land hluti af Bandarķkjum Noršur-Amerķku. Og Québec fęr leyfi til aš tala frönsku vegna žess aš Bandarķkin eru meš afturendann į Kanada lokašan. Annars vęri Québec į ensku

Pśtķn Rśssakeisara vantar nś brįšnaušsynlega sem flesta óvini sem lķta śt fyrir aš vera aš eyšileggja komandi kosningar žann 18. žessa mįnašar. Žar veršur Pśtķn endurkjörinn, eša nęstum žvķ sjįlfkjörinn. En hann vantar žó lķfsnaušsynlega sjįlfa kjörsóknina. Hann vantar alveg lķfsnaušsynlega aš geta sżnt fram į vissa lįgmarks kjörsókn fyrir sig og einnig žį sem fyrirfram įkvešiš er aš tapa muni kosningunum. Žvķ įn kjörsóknar į Pśtķn į hęttu aš vissir menn ķ Vestri geri grķn aš kosningunum meš žvķ aš segja aš hann sé ekki lögmętur keisari Rśsslands. Fregnir um aš nemendum hafši veriš mśtaš meš hęrri einkunnum ef žeir kjósi, berast til dęmis frį Tatarstan

Kjörsókninni mį žoka upp meš žvķ aš sżna kjósendum, svo ekki veršur um villst, hvaš gerist meš žį sem kjósa alls ekki. Aš žvķ leytinu koma fregnir af efnavopnaįrįs į žį sem svķkja, sér vel. Meš žessu er ég ekki aš fullyrša aš keisarinn standi aš baki įrįsinni į Bretlandseyjar, žaš veit ég ekki meš vissu. En hśn kemur sér óneitanlega vel. Moskva hefur žegar gefiš śt yfirlżsingar um aš engilsaxneskir séu aš reyna aš eyšileggja komandi endurkjör rśssneska keisarans

Rśssland Pśtķns stendur afar veikt nśna. Efnahagurinn er slęmur og keisarinn ręšur žar litlu um, žvķ söluverš orkunnar er svo lįgt į heimsmarkaši og hernašarśtgjöldin eru aš sliga rśssneska rķkiš ķ žeim ašstęšum. Žaš var einmitt žessi baneitraša blanda sem dró Sovétrķkin til dauša. Og žegar Sovétrķkin féllu, žį féll um leiš sovéski-mśrinn gegn vestręnum įhrifum og lżšręši, frį Balkanskaga til Indlands. Viš brįšnun žess mśrs fór ķslam yfir ķ eins konar jökulhlaup og er žar enn. Feršalag rśssneska keisarans Pśtķns til Sżrlands var žvķ sett į sviš sem Potemkin-alžjóšlegur įhrifamįttur Rśsslands fyrir kosningar į heimavelli. Žaš var gert til aš reyna aš halda rśssneskum kjósendum viš žį mikilvęgu hugsun aš atkvęši žeirra skipti enn mįli ķ kosningunum nęstkomandi sunnudag. Žetta er svona, žvķ keisarinn og hirš hans óttast ekkert meira en žann hrylling aš kjósendur missi trśna į hiš pólitķska kerfi Rśsslands. Og ef žeir kjósa ekki, žį žżšir žaš aš kjósendur hafa misst trśna į hina pólitķsku hugmynd sem heitir Rśssland. Sķšast žegar žaš geršist žį féll keisarinn og kommśnistar komust til valda og geršu byltignu. Žetta geršist svo aftur žegar žeir misstu völdin vegna žess aš fólkiš hafši ekki lengur trś į hinni pólitķsku hugmynd sem hét Sovétrķkiš. Kjörsóknin er žvķ ašalatrišiš hér. Hana veršur aš pķna upp, žvķ annars er allt og meira til ķ stórkostlegri hęttu fyrir Rśssland sem rķki

Gerist žetta aftur nśna, eša į nęstu įrum, sem er alls ekki ólķklegt, žį getur rśssneska žjóšin žó enn leitaš til Rétttrśnašar-kirkju Krists, žvķ hśn er žjóškirkja og gufar ekki upp eins og keisari og Sovétrķki. Og vert er aš geta žess aš į bréfsefni patrķarks hennar stendur enn prentaš heimilisfangiš Konstantķnópel, sama hversu hįtt og mikilvęg Moskva gnęfir yfir öllu

Žetta er stašan nśna. Stórrķki ķ upplausnarferli meš fimmtįn žśsund kjarnorkuvopn innanboršs, er lķtiš til aš hlęgja aš

Fyrri fęrsla

Hverjir fengu best borgaš fyrir aš sjį inn ķ framtķšina?


Hverjir fengu best borgaš fyrir aš sjį inn ķ framtķšina?

  • Stjórnmįla- og embęttismenn
  • Hįskólar
  • Fjölmišlar
  • Sérfręšingar
  • Bankar
  • Sešlabankar
  • Lögfręšingar
  • Hagfręšingar
  • Višskiptafręšingar
  • Fjįrfestar
  • Félagsfręšingar
  • Borgarstjórar
  • Bęjarstjórar

****

Allir įttu žaš sameiginlegt aš hafa veriš ķ hįskólum. Nęstum įn undantekninga. Žar voru allir žessir veršlaunašir fyrir aš hugsa žrįšbeint ķ žrįšbeinum lķnum. Žeir komu žvķ śt śr hįskólunum meš žį sannfęringu aš žeir vęru gįfašir og snjallir. Og žašan gengu žeir ķ hópinn sem fékk best borgaš fyrir aš sjį inn ķ framķšina. Fóru į žing, fóru ķ bankana, fóru ķ rįšuneytin og hįskólana. Žeir fóru ķ allsherjar gįfna-think-tank žeirra sem hugsa eins. Žeir sįu ekkert, gįtu ekkert og geta ekkert enn. Į žessa leiš sagši Ķrinn David McWilliams į SIC rįšstefnunni um daginn (Strategic Investment Conference)

En launin fį žeir enn. Og žaš eina sem žeim dettur ķ hug ķ dag er aš kalla žį populista sem eru ekki ķ gįfumannafélagi žeirra

Heimsstyrjöldin fyrri skall į. Rétt į undan hafši öllum veriš sagt aš slķkt ętti ekki aš geta gerst, vegna žess hversu "samofin višskipti" į milli landa vęru oršin ķ Evrópu. Bretland varš nęstum undir vegna frķverslunar. Engu mįtti muna

Svo skall Heimsstyrjöldin sķšari į. Žaš įtti heldur ekki aš geta gerst vegna žess aš Žżskaland įtti jś aš vera bśiš aš vera. Enginn sį neitt, nema Winston

Svo skall Kalt strķš į, žvķ hįlf-sovéskir hįskólar gįfnafélags Vesturlanda héldu aš Sovétrķkin vęru eins konar Sameinušu žjóšir embęttismanna. Og žeir menn gįtu ekki haft rangt fyrir sér, var žaš nokkuš? En aftur var žaš samt ķhaldsmašurinn Winston sem vissi betur og sagši svo ķ litlum bę ķ Missouri fylki Trumans

Svo féllu Sovétrķkin žrįšbeint ofan į gįfumennafélag Vesturlanda. Žau féllu beint ofan į hįskólana. Žrįšbeint. Enginn sį neitt koma. Ekki einu sinni viku fyrir fall žeirra

Og svo hrundi yfirrķkislegt Evrópusambandiš og alžjóšavęšingin haustiš 2008 og eru enn aš hrynja. Ekkert mśkk heyrist śr śtvarpsturnum hįskólanna. Žvert į móti, śtvarpsstjórarnir ganga įfram ķ Višreisn og Samfó

Sķšan er Donald Trump kosinn til valda, og žį, jį žį veit turnspķruveldi gįfumannafélagsins loksins hvaš er aš gerast, eša svo halda žeir. Žeir klķna merkimiša į ófögnušinn og į honum stendur popślismi (lesist: ekki einn af okkur). En žeir vita samt ekkert enn. Hah ha ha ha. Žeir halda aš mįliš snśist um "alžjóšleg višskipti" (prump) og nokkur prósent til eša frį ķ landsframleišslunni (meira prump). Žetta er sprenghlęgilegt, hah ha ha ha

Žaš eina sem dugar viš svona varanlegri vitskeršingu er aš lękka launin, eša loka hįskólunum. Žaš er žvķ lķtiš undarlegt viš žaš aš stušningur viš hįskóla sem menntastofnanir mešal Repśblikana, sé kominn undir fimmtķu prósentin. Žvķ mišaš viš hįskólana ķ dag var Kažólska kirkjan žegar oršin Apollo-11 į mišöldum

En žetta hafa ungir drengir žegar séš. Žeir sjį aš hįskólarnir eru aš mestu oršnir aš hellum į heiši hundheišinna frummanna, en nś meš blśndum og bróderušum gardķnum fyrir gluggunum. Gluggatjöldin eru komin aftur

Fyrri fęrsla

Aušlegš žjóšanna


Aušlegš žjóšanna

 USS Carl Vinson kemur til Danang 5 mars 2018

Mynd; Bandarķska varnarmįlarįšuneytiš. USS Carl Vinson (CVN-70) varpaši akkerum ķ Vķetnam žann 5. mars, 2018. Žetta er fyrsta slķk heimsókn frį lokum Vķetnamstrķšsins 1975. Eitt stykki af öllu strategķskt mikilvęgu hjį mesta žjóšrķki mannkynssögunnar, kostar minnst einn milljarš dala. Millistéttin er buršarstólpinn

****

Jį, Adam Smith skrifaši Aušlegš žjóšanna. Hann skrifaši hvorki Örbyrgš Sameinušu žjóšanna né Fįtękt Evrópusambandsins, žvķ hann vissi aš aušur gęti ašeins oršiš til hjį žjóšum. Žess vegna heitir bókin Aušlegš žjóšanna. Aušlegš getur ašeins oršiš til mešal žjóša. Žęr einar hirša um sitt fólk og sinn auš. Žeir sem vilja žjóširnar og žjóš-rķki žeirra feig, nota auš žeirra til aš kaupa sér völd til aš tortķma sinni eigin žjóš. Žaš sést įgętlega į til dęmis Višreisn žessa dagana, sem er į leiš śt śr žjóšinni, en sem krefst žess aš fį auš hennar sem pólitķska skiptimynt meš sér ķ feršatöskunni, til aš kaupa sér inn völd hjį žeim sem hugsa eins. Višreisn vill žannig eignast verndara valda sem tortķma aušlegš žjóšanna

Fyrri fęrsla

Tollar: Ašeins fyrsti įfanginn segir Donald J. Trump


Tollar: Ašeins fyrsti įfanginn segir Donald J. Trump

Hvķta hśsiš: Forseti Bandarķkjanna leggur tolla į tvo mįlma ķ gęr

****

Efnahagsašgeršir Donalds Trump forseta Bandarķkjanna halda įfram og tollur į innflutt stįl og įl sem hann setti į ķ gęr, eru ašeins fyrsti įningarstašurinn į langri leiš, sagši hann. Hér er ekki um aš ręša ašgeršir sem hęgt er aš bera saman viš žį tolla sem til dęmis Ronald Reagan og Bush hinn fyrsti gripu til į innflutta mįlma ķ tķš žeirra sem forsetar. Bįšir voru sannfręšir og "trśšu" į "frjįlsa verslun" sem kenningu. Og til aš sanna sig sem verandi į varšbergi gagnvart žvķ sem nś hefur kallaš Donald Trump til valda, og sem mistókst žvķ hrapallega, žį skelltu žeir tollum į til aš sannfęra bandarķska kjósendur um aš frķverslun ķ žeirra höndum vęri ekkert sem óttast žyrfti. Žeir vęru mjög svo į verši. Sextķu žśsund horfnum verksmišjum sķšar, er mönnum ljóst, aš žeim var einmitt ekki treystandi ķ žeim efnum. Žeir voru ekki į verši

Ķ sķšustu fęrslu nefndi ég aš Bandarķkin vęru aš mķnu mati aš enda hlutverk sitt sem endurreisnarveldi heimsins og hafi frį og meš 2008 fariš inn ķ sitt eigiš endurreisnartķmabil, sem hófst meš kjöri Donalds J. Trump veturinn 2016 ķ forsetaembęttiš. Sumum hefur kannski žótt žetta hjįkįtleg stašhęfing, žvķ žaš er aš sjįlfsögšu ekki hęgt aš endurreisa žaš sem aldrei hefur įšur veriš. Bandarķkin voru nż af nįlinni og byggja varš žau upp algerlega frį grunni. En žaš er nś samt ekki rétt, žvķ aš sjįlft stjórnarfariš sem komst į og sem sigraši og byggši sķšan upp öflugasta og voldugasta žjóšrķki mannkynssögunnar, var ekki nżtt af nįlinni. Žaš stjórnarfar kom frį Englandi og hét Ķhaldsstefna (Conservatism). Žaš sem flestir kalla Bandarķsku byltinguna frį 1765 til 1783, var ekki bylting, žvķ aš um endurreisn var sannarlega aš ręša, dregiš af žeirra tķma enska hugtaki sem žżddi "revolve". Enska oršiš "revolution" er žaš žegar jöršin hefur lokiš eins įrs göngu sinni um sólu. Engu hefur veriš kollvarpaš, heldur var stjórnarfar Ķhaldsmanna endurreist ķ Noršur-Amerķku. Mįliš hafši ekkert meš byltingu aš gera, žó svo aš kollvarpandi og nišurrķfandi byltingaröfl Lķberalista vęru vissulega til stašar. Mįliš sem žetta tķmabil ķ Bandarķkjunum snérist um, var sjįlf endurreisn žess frelsis og réttinda sem stjórnarskrįrbundin og žingręšisleg rķkisstjórn Englands hafši skaffaš Englendingum, frį og meš Sir John Fortescue (1394–1479) og John Selden (1584–1654), sem eru brautryšjendur Ķhaldsstefnunnar. Bygging Bandarķkjanna frį Abraham Lincoln 1861 til Calvin Coolidge 1929, var nęstum žvķ aš öllu leyti sjö įratuga verk forseta Bandarķkjanna sem allir nema tveir voru Repśblikanar - og žar meš Ķhaldsmenn. Strax um aldamótin 1900, ašeins tęplega fjörutķu įrum eftir borgarastyrjöldina, var helmingur alls žess sem framleitt var ķ heiminum, framleiddur ķ Bandarķkjunum. Aldrei ķ mannkynssögunni hafši annaš eins afrek sést - og žaš var stjórnarfarinu aš žakka. Stjórnarfari Ķhaldsmanna meš Biblķuna sem hornstein

Donald J. Tump er žannig Ķhaldsmašur. Į hann virka ekki rök eins og žau aš višskiptastrķš sé "skašlegt". Žvķ žau rök svara til aš krefjast žess aš vagninn sé spenntur fyrir hestinn og feršalagiš hefjist innan tķšar, ... sanniš žiš til, ašeins er um tķmabundiš ekkert-mjakast aš ręša. Donald Trump hugsar ekki žannig. Strķš veršur ekki nema aš menn berjist į móti žvķ sem hann var kosinn til aš gera. Gott og vel, lįtum žį višskiptastrķšiš koma, hugsar hann, en ég mun vinna žaš. Ég ętla aš sigra. Og žaš mun hann gera, žvķ hann hefur svo litlu aš tapa, en hinir mestu. Žaš mun žvķ verša višskiptastrķš og žaš mun kosta efnahagslegt blóšbaš. Patton sem las ķ Biblķunni "hvern einasta helvķtis dag", hefši sagt aš markmišiš vęri aš lįta andstęšinginn um aš kįla sér fyrir sinn mįlstaš. Og žannig mun žaš verša. Nema aš menn śti ķ heimi žegi og bķti endurreisn Bandarķkjanna ķ sig og višurkenni aš hśn er žeim sjįlfum fyrir bestu. En hér eru žó vissar undantekningar į og flestir vita hverjar žęr eru

Žaš var ekki af tilviljun sem Bretar fengu Winston Churchill, en meginland Evrópu fékk hins vegar Stalķn, Hitler, Mussolini, Sovétrķki, DDR og ESB. Og įn Bandarķkja ķhaldsmanna og Winston Churchill, hefši ķslenska öldin žį oršiš allt önnur en hśn varš 1944

Fyrri fęrsla

Bandarķkin į leiš śr endurreisnar-hlutverki


Nęsta sķša »

Höfundur

Gunnar Rögnvaldsson
Gunnar Rögnvaldsson

Búseta: Ísland.
Reynsla: 25 ára búseta í ESB og fyrirtækja-rekstur í DK/ESB frá 1985 til 2010. Samband:
tilveraniesb hjá mac.com

Ég er hvorki skráður á Facebook, Twitter, Linkedin né á neinum öðrum "félags-vefjum". Aðsetur skrifa minna er einungis að finna hér á þessari síðu og á tilveraniesb.net og í blöðum og tímaritum

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband